nesumokėsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesumokėsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesumokėsimas, mot. g. nesumokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumokėsimas	nesumokėsimi	nesumokėsima	nesumokėsimos	nesumokėsima	-
kilm.	nesumokėsimo	nesumokėsimų	nesumokėsimos	nesumokėsimų	-	-
naud.	nesumokėsimam	nesumokėsimiems	nesumokėsimai	nesumokėsimoms	-	-
gal.	nesumokėsimą	nesumokėsimus	nesumokėsimą	nesumokėsimas	-	-
įnag.	nesumokėsimu	nesumokėsimais	nesumokėsima	nesumokėsimomis	-	-
viet.	nesumokėsimame	nesumokėsimuose	nesumokėsimoje	nesumokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumokėsimasis	nesumokėsimieji	nesumokėsimoji	nesumokėsimosios	-	-
kilm.	nesumokėsimojo	nesumokėsimųjų	nesumokėsimosios	nesumokėsimųjų	-	-
naud.	nesumokėsimajam	nesumokėsimiesiems	nesumokėsimajai	nesumokėsimosioms	-	-
gal.	nesumokėsimąjį	nesumokėsimuosius	nesumokėsimąją	nesumokėsimąsias	-	-
įnag.	nesumokėsimuoju	nesumokėsimaisiais	nesumokėsimąja	nesumokėsimosiomis	-	-
viet.	nesumokėsimajame	nesumokėsimuosiuose	nesumokėsimojoje	nesumokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesumokėsimas, mot. g. nesumokėsima.
• Skiemenys: ne-su-mo-kė-si-mą-ja

nesumokėsimąja

1. ta, kurią nesumokės

Etimologija

<= nesumokėti, nesumoka, nesumokėjo <= ne- + sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

---