nesumingą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesumingą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesumingantis, mot. g. nesuminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumingąs, nesumingantis	nesumingą, nesumingantys	nesuminganti	nesumingančios	-	nesumingą
kilm.	nesumingančio	nesumingančių	nesumingančios	nesumingančių	-	-
naud.	nesumingančiam	nesumingantiems, nesumingantiem	nesumingančiai	nesumingančioms, nesumingančiom	-	-
gal.	nesumingantį	nesumingančius	nesumingančią	nesumingančias	-	-
įnag.	nesumingančiu	nesumingančiais	nesumingančia	nesumingančiomis	-	-
viet.	nesumingančiame, nesumingančiam	nesumingančiuose, nesumingančiuos	nesumingančioje, nesumingančioj	nesumingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumingantysis	nesumingantieji	nesumingančioji	nesumingančiosios	-	-
kilm.	nesumingančiojo	nesumingančiųjų	nesumingančiosios	nesumingančiųjų	-	-
naud.	nesumingančiajam	nesumingantiesiems	nesumingančiajai	nesumingančiosioms	-	-
gal.	nesumingantįjį	nesumingančiuosius	nesumingančiąją	nesumingančiąsias	-	-
įnag.	nesumingančiuoju	nesumingančiaisiais	nesumingančiąja	nesumingančiosiomis	-	-
viet.	nesumingančiajame	nesumingančiuosiuose	nesumingančiojoje	nesumingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesumingantis, mot. g. nesuminganti.
• Skiemenys: ne-su-min-gą

nesumingą

1. tas, kuris nesuminga

Etimologija

<= nesumigti, nesuminga, nesumigo <= ne- + sumigti, suminga, sumigo <= su- + migti, minga, migo

---