nesumąstytuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesumąstytuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesumąstytas, mot. g. nesumąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstytas	nesumąstyti	nesumąstyta	nesumąstytos	nesumąstyta	-
kilm.	nesumąstyto	nesumąstytų	nesumąstytos	nesumąstytų	-	-
naud.	nesumąstytam	nesumąstytiems	nesumąstytai	nesumąstytoms	-	-
gal.	nesumąstytą	nesumąstytus	nesumąstytą	nesumąstytas	-	-
įnag.	nesumąstytu	nesumąstytais	nesumąstyta	nesumąstytomis	-	-
viet.	nesumąstytame	nesumąstytuose	nesumąstytoje	nesumąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstytasis	nesumąstytieji	nesumąstytoji	nesumąstytosios	-	-
kilm.	nesumąstytojo	nesumąstytųjų	nesumąstytosios	nesumąstytųjų	-	-
naud.	nesumąstytajam	nesumąstytiesiems	nesumąstytajai	nesumąstytosioms	-	-
gal.	nesumąstytąjį	nesumąstytuosius	nesumąstytąją	nesumąstytąsias	-	-
įnag.	nesumąstytuoju	nesumąstytaisiais	nesumąstytąja	nesumąstytosiomis	-	-
viet.	nesumąstytajame	nesumąstytuosiuose	nesumąstytojoje	nesumąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesumąstytas, mot. g. nesumąstyta.
• Skiemenys: ne-su-mąs-ty-tuo-ju

nesumąstytuoju

1. tas, kurį nesumąstė

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---