nesumąstytojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesumąstytojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesumąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstytojas	nesumąstytojai
kilm.	nesumąstytojo	nesumąstytojų
naud.	nesumąstytojui	nesumąstytojams
gal.	nesumąstytoją	nesumąstytojus
įnag.	nesumąstytoju	nesumąstytojais
viet.	nesumąstytojuje	nesumąstytojuose
šauksm.	nesumąstytojau	nesumąstytojai

• Skiemenys: ne-su-mąs-ty-to-jau
• žr. pagr. f. nesumąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesumąstytoja.

nesumąstytojau

1. tas, kuris nesumąsto

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---