nesumąstytinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesumąstytinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesumąstytinas, mot. g. nesumąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstytinas	nesumąstytini	nesumąstytina	nesumąstytinos	nesumąstytina	-
kilm.	nesumąstytino	nesumąstytinų	nesumąstytinos	nesumąstytinų	-	-
naud.	nesumąstytinam	nesumąstytiniems	nesumąstytinai	nesumąstytinoms	-	-
gal.	nesumąstytiną	nesumąstytinus	nesumąstytiną	nesumąstytinas	-	-
įnag.	nesumąstytinu	nesumąstytinais	nesumąstytina	nesumąstytinomis	-	-
viet.	nesumąstytiname	nesumąstytinuose	nesumąstytinoje	nesumąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstytinasis	nesumąstytinieji	nesumąstytinoji	nesumąstytinosios	-	-
kilm.	nesumąstytinojo	nesumąstytinųjų	nesumąstytinosios	nesumąstytinųjų	-	-
naud.	nesumąstytinajam	nesumąstytiniesiems	nesumąstytinajai	nesumąstytinosioms	-	-
gal.	nesumąstytinąjį	nesumąstytinuosius	nesumąstytinąją	nesumąstytinąsias	-	-
įnag.	nesumąstytinuoju	nesumąstytinaisiais	nesumąstytinąja	nesumąstytinosiomis	-	-
viet.	nesumąstytinajame	nesumąstytinuosiuose	nesumąstytinojoje	nesumąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesumąstytinas, mot. g. nesumąstytina.
• Skiemenys: ne-su-mąs-ty-ti-nų-jų

nesumąstytinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nesumąstyti

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---