nesumąstysimame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesumąstysimame (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesumąstysimas, mot. g. nesumąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstysimas	nesumąstysimi	nesumąstysima	nesumąstysimos	nesumąstysima	-
kilm.	nesumąstysimo	nesumąstysimų	nesumąstysimos	nesumąstysimų	-	-
naud.	nesumąstysimam	nesumąstysimiems	nesumąstysimai	nesumąstysimoms	-	-
gal.	nesumąstysimą	nesumąstysimus	nesumąstysimą	nesumąstysimas	-	-
įnag.	nesumąstysimu	nesumąstysimais	nesumąstysima	nesumąstysimomis	-	-
viet.	nesumąstysimame	nesumąstysimuose	nesumąstysimoje	nesumąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstysimasis	nesumąstysimieji	nesumąstysimoji	nesumąstysimosios	-	-
kilm.	nesumąstysimojo	nesumąstysimųjų	nesumąstysimosios	nesumąstysimųjų	-	-
naud.	nesumąstysimajam	nesumąstysimiesiems	nesumąstysimajai	nesumąstysimosioms	-	-
gal.	nesumąstysimąjį	nesumąstysimuosius	nesumąstysimąją	nesumąstysimąsias	-	-
įnag.	nesumąstysimuoju	nesumąstysimaisiais	nesumąstysimąja	nesumąstysimosiomis	-	-
viet.	nesumąstysimajame	nesumąstysimuosiuose	nesumąstysimojoje	nesumąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesumąstysimas, mot. g. nesumąstysima.
• Skiemenys: ne-su-mąs-ty-si-ma-me

nesumąstysimame

1. tas, kurį nesumąstys

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---