nesumąstysiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesumąstysiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesumąstysiantis, mot. g. nesumąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstysiąs, nesumąstysiantis	nesumąstysią, nesumąstysiantys	nesumąstysianti	nesumąstysiančios	-	nesumąstysią
kilm.	nesumąstysiančio	nesumąstysiančių	nesumąstysiančios	nesumąstysiančių	-	-
naud.	nesumąstysiančiam	nesumąstysiantiems, nesumąstysiantiem	nesumąstysiančiai	nesumąstysiančioms, nesumąstysiančiom	-	-
gal.	nesumąstysiantį	nesumąstysiančius	nesumąstysiančią	nesumąstysiančias	-	-
įnag.	nesumąstysiančiu	nesumąstysiančiais	nesumąstysiančia	nesumąstysiančiomis	-	-
viet.	nesumąstysiančiame, nesumąstysiančiam	nesumąstysiančiuose, nesumąstysiančiuos	nesumąstysiančioje, nesumąstysiančioj	nesumąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstysiantysis	nesumąstysiantieji	nesumąstysiančioji	nesumąstysiančiosios	-	-
kilm.	nesumąstysiančiojo	nesumąstysiančiųjų	nesumąstysiančiosios	nesumąstysiančiųjų	-	-
naud.	nesumąstysiančiajam	nesumąstysiantiesiems	nesumąstysiančiajai	nesumąstysiančiosioms	-	-
gal.	nesumąstysiantįjį	nesumąstysiančiuosius	nesumąstysiančiąją	nesumąstysiančiąsias	-	-
įnag.	nesumąstysiančiuoju	nesumąstysiančiaisiais	nesumąstysiančiąja	nesumąstysiančiosiomis	-	-
viet.	nesumąstysiančiajame	nesumąstysiančiuosiuose	nesumąstysiančiojoje	nesumąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nesumąstysianti.
• Skiemenys: ne-su-mąs-ty-sian-tis

nesumąstysiantis

1. tas, kuris nesumąstys

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nesumąstysiantis: bendrai

---