nesumąstyme

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesumąstyme (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesumąstymas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstymas	nesumąstymai
kilm.	nesumąstymo	nesumąstymų
naud.	nesumąstymui	nesumąstymams
gal.	nesumąstymą	nesumąstymus
įnag.	nesumąstymu	nesumąstymais
viet.	nesumąstyme	nesumąstymuose
šauksm.	nesumąstyme	nesumąstymai

• Skiemenys: ne-su-mąs-ty-me
• žr. pagr. f. nesumąstymas

nesumąstyme

1. žr. veiksmas nesumąstyti

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---