nesumąstydavusieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesumąstydavusieji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesumąstydavęs, mot. g. nesumąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstydavęs	nesumąstydavę	nesumąstydavusi, nesumąstydavus	nesumąstydavusios	-	nesumąstydavę
kilm.	nesumąstydavusio	nesumąstydavusių	nesumąstydavusios	nesumąstydavusių	-	-
naud.	nesumąstydavusiam	nesumąstydavusiems	nesumąstydavusiai	nesumąstydavusioms	-	-
gal.	nesumąstydavusį	nesumąstydavusius	nesumąstydavusią	nesumąstydavusias	-	-
įnag.	nesumąstydavusiu	nesumąstydavusiais	nesumąstydavusia	nesumąstydavusiomis	-	-
viet.	nesumąstydavusiame	nesumąstydavusiuose	nesumąstydavusioje	nesumąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstydavusysis	nesumąstydavusieji	nesumąstydavusioji	nesumąstydavusiosios	-	-
kilm.	nesumąstydavusiojo	nesumąstydavusiųjų	nesumąstydavusiosios	nesumąstydavusiųjų	-	-
naud.	nesumąstydavusiajam	nesumąstydavusiesiems	nesumąstydavusiajai	nesumąstydavusiosioms	-	-
gal.	nesumąstydavusįjį	nesumąstydavusiuosius	nesumąstydavusiąją	nesumąstydavusiąsias	-	-
įnag.	nesumąstydavusiuoju	nesumąstydavusiaisiais	nesumąstydavusiąja	nesumąstydavusiosiomis	-	-
viet.	nesumąstydavusiajame	nesumąstydavusiuosiuose	nesumąstydavusiojoje	nesumąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesumąstydavęs, mot. g. nesumąstydavusi.
• Skiemenys: ne-su-mąs-ty-da-vu-sie-ji

nesumąstydavusieji

1. tas, kuris nesumąstydavo

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nesumąstydavusieji: bendrai

---