nesumąstę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesumąstę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesumąstęs, mot. g. nesumąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstęs	nesumąstę	nesumąsčiusi, nesumąsčius	nesumąsčiusios	-	nesumąstę
kilm.	nesumąsčiusio	nesumąsčiusių	nesumąsčiusios	nesumąsčiusių	-	-
naud.	nesumąsčiusiam	nesumąsčiusiems	nesumąsčiusiai	nesumąsčiusioms	-	-
gal.	nesumąsčiusį	nesumąsčiusius	nesumąsčiusią	nesumąsčiusias	-	-
įnag.	nesumąsčiusiu	nesumąsčiusiais	nesumąsčiusia	nesumąsčiusiomis	-	-
viet.	nesumąsčiusiame	nesumąsčiusiuose	nesumąsčiusioje	nesumąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąsčiusysis	nesumąsčiusieji	nesumąsčiusioji	nesumąsčiusiosios	-	-
kilm.	nesumąsčiusiojo	nesumąsčiusiųjų	nesumąsčiusiosios	nesumąsčiusiųjų	-	-
naud.	nesumąsčiusiajam	nesumąsčiusiesiems	nesumąsčiusiajai	nesumąsčiusiosioms	-	-
gal.	nesumąsčiusįjį	nesumąsčiusiuosius	nesumąsčiusiąją	nesumąsčiusiąsias	-	-
įnag.	nesumąsčiusiuoju	nesumąsčiusiaisiais	nesumąsčiusiąja	nesumąsčiusiosiomis	-	-
viet.	nesumąsčiusiajame	nesumąsčiusiuosiuose	nesumąsčiusiojoje	nesumąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesumąstęs, mot. g. nesumąsčiusi.
• Skiemenys: ne-su-mąs-tę

nesumąstę

1. tas, kuris nesumąstė

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---