nesugalvotiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugalvotiną (reik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugalvotinas, mot. g. nesugalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvotinas	nesugalvotini	nesugalvotina	nesugalvotinos	nesugalvotina	-
kilm.	nesugalvotino	nesugalvotinų	nesugalvotinos	nesugalvotinų	-	-
naud.	nesugalvotinam	nesugalvotiniems	nesugalvotinai	nesugalvotinoms	-	-
gal.	nesugalvotiną	nesugalvotinus	nesugalvotiną	nesugalvotinas	-	-
įnag.	nesugalvotinu	nesugalvotinais	nesugalvotina	nesugalvotinomis	-	-
viet.	nesugalvotiname	nesugalvotinuose	nesugalvotinoje	nesugalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvotinasis	nesugalvotinieji	nesugalvotinoji	nesugalvotinosios	-	-
kilm.	nesugalvotinojo	nesugalvotinųjų	nesugalvotinosios	nesugalvotinųjų	-	-
naud.	nesugalvotinajam	nesugalvotiniesiems	nesugalvotinajai	nesugalvotinosioms	-	-
gal.	nesugalvotinąjį	nesugalvotinuosius	nesugalvotinąją	nesugalvotinąsias	-	-
įnag.	nesugalvotinuoju	nesugalvotinaisiais	nesugalvotinąja	nesugalvotinosiomis	-	-
viet.	nesugalvotinajame	nesugalvotinuosiuose	nesugalvotinojoje	nesugalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugalvotinas, mot. g. nesugalvotina.
• Skiemenys: ne-su-gal-vo-ti-ną

nesugalvotiną

1. ta, dėl kurios reikia nesugalvoti

Etimologija

<= nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo <= ne- + sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---