nesugalvosimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugalvosimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugalvosimas, mot. g. nesugalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvosimas	nesugalvosimi	nesugalvosima	nesugalvosimos	nesugalvosima	-
kilm.	nesugalvosimo	nesugalvosimų	nesugalvosimos	nesugalvosimų	-	-
naud.	nesugalvosimam	nesugalvosimiems	nesugalvosimai	nesugalvosimoms	-	-
gal.	nesugalvosimą	nesugalvosimus	nesugalvosimą	nesugalvosimas	-	-
įnag.	nesugalvosimu	nesugalvosimais	nesugalvosima	nesugalvosimomis	-	-
viet.	nesugalvosimame	nesugalvosimuose	nesugalvosimoje	nesugalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvosimasis	nesugalvosimieji	nesugalvosimoji	nesugalvosimosios	-	-
kilm.	nesugalvosimojo	nesugalvosimųjų	nesugalvosimosios	nesugalvosimųjų	-	-
naud.	nesugalvosimajam	nesugalvosimiesiems	nesugalvosimajai	nesugalvosimosioms	-	-
gal.	nesugalvosimąjį	nesugalvosimuosius	nesugalvosimąją	nesugalvosimąsias	-	-
įnag.	nesugalvosimuoju	nesugalvosimaisiais	nesugalvosimąja	nesugalvosimosiomis	-	-
viet.	nesugalvosimajame	nesugalvosimuosiuose	nesugalvosimojoje	nesugalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugalvosimas, mot. g. nesugalvosima.
• Skiemenys: ne-su-gal-vo-si-ma-sis

nesugalvosimasis

1. tas, kurį nesugalvos

Etimologija

<= nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo <= ne- + sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---