nesugalvojančius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugalvojančius (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugalvojantis, mot. g. nesugalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvojąs, nesugalvojantis	nesugalvoją, nesugalvojantys	nesugalvojanti	nesugalvojančios	-	nesugalvoją
kilm.	nesugalvojančio	nesugalvojančių	nesugalvojančios	nesugalvojančių	-	-
naud.	nesugalvojančiam	nesugalvojantiems, nesugalvojantiem	nesugalvojančiai	nesugalvojančioms, nesugalvojančiom	-	-
gal.	nesugalvojantį	nesugalvojančius	nesugalvojančią	nesugalvojančias	-	-
įnag.	nesugalvojančiu	nesugalvojančiais	nesugalvojančia	nesugalvojančiomis	-	-
viet.	nesugalvojančiame, nesugalvojančiam	nesugalvojančiuose, nesugalvojančiuos	nesugalvojančioje, nesugalvojančioj	nesugalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvojantysis	nesugalvojantieji	nesugalvojančioji	nesugalvojančiosios	-	-
kilm.	nesugalvojančiojo	nesugalvojančiųjų	nesugalvojančiosios	nesugalvojančiųjų	-	-
naud.	nesugalvojančiajam	nesugalvojantiesiems	nesugalvojančiajai	nesugalvojančiosioms	-	-
gal.	nesugalvojantįjį	nesugalvojančiuosius	nesugalvojančiąją	nesugalvojančiąsias	-	-
įnag.	nesugalvojančiuoju	nesugalvojančiaisiais	nesugalvojančiąja	nesugalvojančiosiomis	-	-
viet.	nesugalvojančiajame	nesugalvojančiuosiuose	nesugalvojančiojoje	nesugalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugalvojantis, mot. g. nesugalvojanti.
• Skiemenys: ne-su-gal-vo-jan-čius

nesugalvojančius

1. tas, kuris nesugalvoja

Etimologija

<= nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo <= ne- + sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---