nesugalvodavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugalvodavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugalvodavęs, mot. g. nesugalvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvodavęs	nesugalvodavę	nesugalvodavusi, nesugalvodavus	nesugalvodavusios	-	nesugalvodavę
kilm.	nesugalvodavusio	nesugalvodavusių	nesugalvodavusios	nesugalvodavusių	-	-
naud.	nesugalvodavusiam	nesugalvodavusiems	nesugalvodavusiai	nesugalvodavusioms	-	-
gal.	nesugalvodavusį	nesugalvodavusius	nesugalvodavusią	nesugalvodavusias	-	-
įnag.	nesugalvodavusiu	nesugalvodavusiais	nesugalvodavusia	nesugalvodavusiomis	-	-
viet.	nesugalvodavusiame	nesugalvodavusiuose	nesugalvodavusioje	nesugalvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvodavusysis	nesugalvodavusieji	nesugalvodavusioji	nesugalvodavusiosios	-	-
kilm.	nesugalvodavusiojo	nesugalvodavusiųjų	nesugalvodavusiosios	nesugalvodavusiųjų	-	-
naud.	nesugalvodavusiajam	nesugalvodavusiesiems	nesugalvodavusiajai	nesugalvodavusiosioms	-	-
gal.	nesugalvodavusįjį	nesugalvodavusiuosius	nesugalvodavusiąją	nesugalvodavusiąsias	-	-
įnag.	nesugalvodavusiuoju	nesugalvodavusiaisiais	nesugalvodavusiąja	nesugalvodavusiosiomis	-	-
viet.	nesugalvodavusiajame	nesugalvodavusiuosiuose	nesugalvodavusiojoje	nesugalvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugalvodavęs, mot. g. nesugalvodavusi.
• Skiemenys: ne-su-gal-vo-da-vu-sia-jam

nesugalvodavusiajam

1. tas, kuris nesugalvodavo

Etimologija

<= nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo <= ne- + sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---