nesudirbančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesudirbančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesudirbantis, mot. g. nesudirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesudirbąs, nesudirbantis	nesudirbą, nesudirbantys	nesudirbanti	nesudirbančios	-	nesudirbą
kilm.	nesudirbančio	nesudirbančių	nesudirbančios	nesudirbančių	-	-
naud.	nesudirbančiam	nesudirbantiems, nesudirbantiem	nesudirbančiai	nesudirbančioms, nesudirbančiom	-	-
gal.	nesudirbantį	nesudirbančius	nesudirbančią	nesudirbančias	-	-
įnag.	nesudirbančiu	nesudirbančiais	nesudirbančia	nesudirbančiomis	-	-
viet.	nesudirbančiame, nesudirbančiam	nesudirbančiuose, nesudirbančiuos	nesudirbančioje, nesudirbančioj	nesudirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesudirbantysis	nesudirbantieji	nesudirbančioji	nesudirbančiosios	-	-
kilm.	nesudirbančiojo	nesudirbančiųjų	nesudirbančiosios	nesudirbančiųjų	-	-
naud.	nesudirbančiajam	nesudirbantiesiems	nesudirbančiajai	nesudirbančiosioms	-	-
gal.	nesudirbantįjį	nesudirbančiuosius	nesudirbančiąją	nesudirbančiąsias	-	-
įnag.	nesudirbančiuoju	nesudirbančiaisiais	nesudirbančiąja	nesudirbančiosiomis	-	-
viet.	nesudirbančiajame	nesudirbančiuosiuose	nesudirbančiojoje	nesudirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesudirbantis, mot. g. nesudirbanti.
• Skiemenys: ne-su-dir-ban-čių

nesudirbančių

1. tas, kuris nesudirba

Etimologija

<= nesudirbti, nesudirba, nesudirbo <= ne- + sudirbti, sudirba, sudirbo <= su- + dirbti, dirba, dirbo

---