neskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neskolintojas	neskolintojai
kilm.	neskolintojo	neskolintojų
naud.	neskolintojui	neskolintojams
gal.	neskolintoją	neskolintojus
įnag.	neskolintoju	neskolintojais
viet.	neskolintojuje	neskolintojuose
šauksm.	neskolintojau	neskolintojai

• Skiemenys: ne-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. neskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neskolintoja.

neskolintojų

1. tas, kuris neskolina

Etimologija

<= neskolinti, neskolina, neskolino <= ne- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

neskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neskolintoja	neskolintojos
kilm.	neskolintojos	neskolintojų
naud.	neskolintojai	neskolintojoms
gal.	neskolintoją	neskolintojas
įnag.	neskolintoja	neskolintojomis
viet.	neskolintojoje	neskolintojose
šauksm.	neskolintoja	neskolintojos

• Skiemenys: ne-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. neskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neskolintojas.

neskolintojų

1. ta, kuri neskolina

Etimologija

<= neskolinti, neskolina, neskolino <= ne- + skolinti, skolina, skolino

---