neskolinančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neskolinančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neskolinantis, mot. g. neskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neskolinąs, neskolinantis	neskoliną, neskolinantys	neskolinanti	neskolinančios	-	neskoliną
kilm.	neskolinančio	neskolinančių	neskolinančios	neskolinančių	-	-
naud.	neskolinančiam	neskolinantiems, neskolinantiem	neskolinančiai	neskolinančioms, neskolinančiom	-	-
gal.	neskolinantį	neskolinančius	neskolinančią	neskolinančias	-	-
įnag.	neskolinančiu	neskolinančiais	neskolinančia	neskolinančiomis	-	-
viet.	neskolinančiame, neskolinančiam	neskolinančiuose, neskolinančiuos	neskolinančioje, neskolinančioj	neskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neskolinantysis	neskolinantieji	neskolinančioji	neskolinančiosios	-	-
kilm.	neskolinančiojo	neskolinančiųjų	neskolinančiosios	neskolinančiųjų	-	-
naud.	neskolinančiajam	neskolinantiesiems	neskolinančiajai	neskolinančiosioms	-	-
gal.	neskolinantįjį	neskolinančiuosius	neskolinančiąją	neskolinančiąsias	-	-
įnag.	neskolinančiuoju	neskolinančiaisiais	neskolinančiąja	neskolinančiosiomis	-	-
viet.	neskolinančiajame	neskolinančiuosiuose	neskolinančiojoje	neskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neskolinantis, mot. g. neskolinanti.
• Skiemenys: ne-sko-li-nan-čio-jo

neskolinančiojo

1. tas, kuris neskolina

Etimologija

<= neskolinti, neskolina, neskolino <= ne- + skolinti, skolina, skolino

---