nesiginčytinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesiginčytinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesiginčytinas, mot. g. nesiginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčytinas	nesiginčytini	nesiginčytina	nesiginčytinos	nesiginčytina	-
kilm.	nesiginčytino	nesiginčytinų	nesiginčytinos	nesiginčytinų	-	-
naud.	nesiginčytinam	nesiginčytiniems	nesiginčytinai	nesiginčytinoms	-	-
gal.	nesiginčytiną	nesiginčytinus	nesiginčytiną	nesiginčytinas	-	-
įnag.	nesiginčytinu	nesiginčytinais	nesiginčytina	nesiginčytinomis	-	-
viet.	nesiginčytiname	nesiginčytinuose	nesiginčytinoje	nesiginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčytinasis	nesiginčytinieji	nesiginčytinoji	nesiginčytinosios	-	-
kilm.	nesiginčytinojo	nesiginčytinųjų	nesiginčytinosios	nesiginčytinųjų	-	-
naud.	nesiginčytinajam	nesiginčytiniesiems	nesiginčytinajai	nesiginčytinosioms	-	-
gal.	nesiginčytinąjį	nesiginčytinuosius	nesiginčytinąją	nesiginčytinąsias	-	-
įnag.	nesiginčytinuoju	nesiginčytinaisiais	nesiginčytinąja	nesiginčytinosiomis	-	-
viet.	nesiginčytinajame	nesiginčytinuosiuose	nesiginčytinojoje	nesiginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesiginčytinas, mot. g. nesiginčytina.
• Skiemenys: ne-si-gin-čy-ti-nus

nesiginčytinus

1. tas, dėl kurio reikia nesiginčyti

Etimologija

<= nesiginčyti, nesiginčija, nesiginčijo <= ne- + ginčyti, ginčija, ginčijo <= sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---