Pereiti prie turinio

nesiginčytinojo

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesiginčytinojo

  1. tas, dėl kurio reikia nesiginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= nesiginčyti, nesiginčija, nesiginčijo <= ne- + ginčyti, ginčija, ginčijo <= sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo