nerašomu

Taip pat žr.: nerašomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nerašomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nerašomas, mot. g. nerašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nerašomas	nerašomi	nerašoma	nerašomos	nerašoma	-
kilm.	nerašomo	nerašomų	nerašomos	nerašomų	-	-
naud.	nerašomam	nerašomiems	nerašomai	nerašomoms	-	-
gal.	nerašomą	nerašomus	nerašomą	nerašomas	-	-
įnag.	nerašomu	nerašomais	nerašoma	nerašomomis	-	-
viet.	nerašomame	nerašomuose	nerašomoje	nerašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nerašomasis	nerašomieji	nerašomoji	nerašomosios	-	-
kilm.	nerašomojo	nerašomųjų	nerašomosios	nerašomųjų	-	-
naud.	nerašomajam	nerašomiesiems	nerašomajai	nerašomosioms	-	-
gal.	nerašomąjį	nerašomuosius	nerašomąją	nerašomąsias	-	-
įnag.	nerašomuoju	nerašomaisiais	nerašomąja	nerašomosiomis	-	-
viet.	nerašomajame	nerašomuosiuose	nerašomojoje	nerašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nerašomas, mot. g. nerašoma.
• Skiemenys: ne-ra-šo-mu

nerašomu

1. tas, kurį nerašo

Etimologija

<= nerašyti, nerašo, nerašė <= ne- + rašyti, rašo, rašė

---