neprivaišintinu

Taip pat žr.: neprivaišintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprivaišintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprivaišintinas, mot. g. neprivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišintinas	neprivaišintini	neprivaišintina	neprivaišintinos	neprivaišintina	-
kilm.	neprivaišintino	neprivaišintinų	neprivaišintinos	neprivaišintinų	-	-
naud.	neprivaišintinam	neprivaišintiniems	neprivaišintinai	neprivaišintinoms	-	-
gal.	neprivaišintiną	neprivaišintinus	neprivaišintiną	neprivaišintinas	-	-
įnag.	neprivaišintinu	neprivaišintinais	neprivaišintina	neprivaišintinomis	-	-
viet.	neprivaišintiname	neprivaišintinuose	neprivaišintinoje	neprivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišintinasis	neprivaišintinieji	neprivaišintinoji	neprivaišintinosios	-	-
kilm.	neprivaišintinojo	neprivaišintinųjų	neprivaišintinosios	neprivaišintinųjų	-	-
naud.	neprivaišintinajam	neprivaišintiniesiems	neprivaišintinajai	neprivaišintinosioms	-	-
gal.	neprivaišintinąjį	neprivaišintinuosius	neprivaišintinąją	neprivaišintinąsias	-	-
įnag.	neprivaišintinuoju	neprivaišintinaisiais	neprivaišintinąja	neprivaišintinosiomis	-	-
viet.	neprivaišintinajame	neprivaišintinuosiuose	neprivaišintinojoje	neprivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprivaišintinas, mot. g. neprivaišintina.
• Skiemenys: ne-pri-vai-šin-ti-nu

neprivaišintinu

1. tas, dėl kurio reikia neprivaišinti

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---