Pereiti prie turinio

neprivaišintinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neprivaišintinas

  1. tas, dėl kurio reikia neprivaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino