neprisinakvosimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisinakvosimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisinakvosimas, mot. g. neprisinakvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisinakvosimas	neprisinakvosimi	neprisinakvosima	neprisinakvosimos	neprisinakvosima	-
kilm.	neprisinakvosimo	neprisinakvosimų	neprisinakvosimos	neprisinakvosimų	-	-
naud.	neprisinakvosimam	neprisinakvosimiems	neprisinakvosimai	neprisinakvosimoms	-	-
gal.	neprisinakvosimą	neprisinakvosimus	neprisinakvosimą	neprisinakvosimas	-	-
įnag.	neprisinakvosimu	neprisinakvosimais	neprisinakvosima	neprisinakvosimomis	-	-
viet.	neprisinakvosimame	neprisinakvosimuose	neprisinakvosimoje	neprisinakvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisinakvosimasis	neprisinakvosimieji	neprisinakvosimoji	neprisinakvosimosios	-	-
kilm.	neprisinakvosimojo	neprisinakvosimųjų	neprisinakvosimosios	neprisinakvosimųjų	-	-
naud.	neprisinakvosimajam	neprisinakvosimiesiems	neprisinakvosimajai	neprisinakvosimosioms	-	-
gal.	neprisinakvosimąjį	neprisinakvosimuosius	neprisinakvosimąją	neprisinakvosimąsias	-	-
įnag.	neprisinakvosimuoju	neprisinakvosimaisiais	neprisinakvosimąja	neprisinakvosimosiomis	-	-
viet.	neprisinakvosimajame	neprisinakvosimuosiuose	neprisinakvosimojoje	neprisinakvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisinakvosimas, mot. g. neprisinakvosima.
• Skiemenys: ne-pri-si-nak-vo-si-ma-sis

neprisinakvosimasis

1. tas, kurį neprisinakvos

Etimologija

<= neprisinakvoti, neprisinakvoja, neprisinakvojo <= ne- + prisinakvoti, prisinakvoja, prisinakvojo <= pri- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---