neprigirdėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprigirdėtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprigirdėtinas, mot. g. neprigirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigirdėtinas	neprigirdėtini	neprigirdėtina	neprigirdėtinos	neprigirdėtina	-
kilm.	neprigirdėtino	neprigirdėtinų	neprigirdėtinos	neprigirdėtinų	-	-
naud.	neprigirdėtinam	neprigirdėtiniems	neprigirdėtinai	neprigirdėtinoms	-	-
gal.	neprigirdėtiną	neprigirdėtinus	neprigirdėtiną	neprigirdėtinas	-	-
įnag.	neprigirdėtinu	neprigirdėtinais	neprigirdėtina	neprigirdėtinomis	-	-
viet.	neprigirdėtiname	neprigirdėtinuose	neprigirdėtinoje	neprigirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigirdėtinasis	neprigirdėtinieji	neprigirdėtinoji	neprigirdėtinosios	-	-
kilm.	neprigirdėtinojo	neprigirdėtinųjų	neprigirdėtinosios	neprigirdėtinųjų	-	-
naud.	neprigirdėtinajam	neprigirdėtiniesiems	neprigirdėtinajai	neprigirdėtinosioms	-	-
gal.	neprigirdėtinąjį	neprigirdėtinuosius	neprigirdėtinąją	neprigirdėtinąsias	-	-
įnag.	neprigirdėtinuoju	neprigirdėtinaisiais	neprigirdėtinąja	neprigirdėtinosiomis	-	-
viet.	neprigirdėtinajame	neprigirdėtinuosiuose	neprigirdėtinojoje	neprigirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprigirdėtinas, mot. g. neprigirdėtina.
• Skiemenys: ne-pri-gir-dė-ti-nų

neprigirdėtinų

1. tas, dėl kurio reikia neprigirdėti

Etimologija

<= neprigirdėti, neprigirdi, neprigirdėjo <= ne- + prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo <= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

---