neprigirdėsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprigirdėsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprigirdėsimas, mot. g. neprigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigirdėsimas	neprigirdėsimi	neprigirdėsima	neprigirdėsimos	neprigirdėsima	-
kilm.	neprigirdėsimo	neprigirdėsimų	neprigirdėsimos	neprigirdėsimų	-	-
naud.	neprigirdėsimam	neprigirdėsimiems	neprigirdėsimai	neprigirdėsimoms	-	-
gal.	neprigirdėsimą	neprigirdėsimus	neprigirdėsimą	neprigirdėsimas	-	-
įnag.	neprigirdėsimu	neprigirdėsimais	neprigirdėsima	neprigirdėsimomis	-	-
viet.	neprigirdėsimame	neprigirdėsimuose	neprigirdėsimoje	neprigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigirdėsimasis	neprigirdėsimieji	neprigirdėsimoji	neprigirdėsimosios	-	-
kilm.	neprigirdėsimojo	neprigirdėsimųjų	neprigirdėsimosios	neprigirdėsimųjų	-	-
naud.	neprigirdėsimajam	neprigirdėsimiesiems	neprigirdėsimajai	neprigirdėsimosioms	-	-
gal.	neprigirdėsimąjį	neprigirdėsimuosius	neprigirdėsimąją	neprigirdėsimąsias	-	-
įnag.	neprigirdėsimuoju	neprigirdėsimaisiais	neprigirdėsimąja	neprigirdėsimosiomis	-	-
viet.	neprigirdėsimajame	neprigirdėsimuosiuose	neprigirdėsimojoje	neprigirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprigirdėsimas, mot. g. neprigirdėsima.
• Skiemenys: ne-pri-gir-dė-si-muo-ju

neprigirdėsimuoju

1. tas, kurį neprigirdės

Etimologija

<= neprigirdėti, neprigirdi, neprigirdėjo <= ne- + prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo <= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

---