neprigaminantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprigaminantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprigaminantis, mot. g. neprigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigaminąs, neprigaminantis	neprigaminą, neprigaminantys	neprigaminanti	neprigaminančios	-	neprigaminą
kilm.	neprigaminančio	neprigaminančių	neprigaminančios	neprigaminančių	-	-
naud.	neprigaminančiam	neprigaminantiems, neprigaminantiem	neprigaminančiai	neprigaminančioms, neprigaminančiom	-	-
gal.	neprigaminantį	neprigaminančius	neprigaminančią	neprigaminančias	-	-
įnag.	neprigaminančiu	neprigaminančiais	neprigaminančia	neprigaminančiomis	-	-
viet.	neprigaminančiame, neprigaminančiam	neprigaminančiuose, neprigaminančiuos	neprigaminančioje, neprigaminančioj	neprigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigaminantysis	neprigaminantieji	neprigaminančioji	neprigaminančiosios	-	-
kilm.	neprigaminančiojo	neprigaminančiųjų	neprigaminančiosios	neprigaminančiųjų	-	-
naud.	neprigaminančiajam	neprigaminantiesiems	neprigaminančiajai	neprigaminančiosioms	-	-
gal.	neprigaminantįjį	neprigaminančiuosius	neprigaminančiąją	neprigaminančiąsias	-	-
įnag.	neprigaminančiuoju	neprigaminančiaisiais	neprigaminančiąja	neprigaminančiosiomis	-	-
viet.	neprigaminančiajame	neprigaminančiuosiuose	neprigaminančiojoje	neprigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprigaminantis, mot. g. neprigaminanti.
• Skiemenys: ne-pri-ga-mi-nan-ty-sis

neprigaminantysis

1. tas, kuris neprigamina

Etimologija

<= neprigaminti, neprigamina, neprigamino <= ne- + prigaminti, prigamina, prigamino <= pri- + gaminti, gamina, gamino

---