nepravaišintoju

Taip pat žr.: nepravaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepravaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepravaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintojas	nepravaišintojai
kilm.	nepravaišintojo	nepravaišintojų
naud.	nepravaišintojui	nepravaišintojams
gal.	nepravaišintoją	nepravaišintojus
įnag.	nepravaišintoju	nepravaišintojais
viet.	nepravaišintojuje	nepravaišintojuose
šauksm.	nepravaišintojau	nepravaišintojai

• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-to-ju
• žr. pagr. f. nepravaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepravaišintoja.

nepravaišintoju

1. tas, kuris nepravaišina

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---