nepravaišintojų

Taip pat žr.: nepravaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepravaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepravaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintojas	nepravaišintojai
kilm.	nepravaišintojo	nepravaišintojų
naud.	nepravaišintojui	nepravaišintojams
gal.	nepravaišintoją	nepravaišintojus
įnag.	nepravaišintoju	nepravaišintojais
viet.	nepravaišintojuje	nepravaišintojuose
šauksm.	nepravaišintojau	nepravaišintojai

• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. nepravaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepravaišintoja.

nepravaišintojų

1. tas, kuris nepravaišina

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

nepravaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepravaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintoja	nepravaišintojos
kilm.	nepravaišintojos	nepravaišintojų
naud.	nepravaišintojai	nepravaišintojoms
gal.	nepravaišintoją	nepravaišintojas
įnag.	nepravaišintoja	nepravaišintojomis
viet.	nepravaišintojoje	nepravaišintojose
šauksm.	nepravaišintoja	nepravaišintojos

• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. nepravaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišintojas.

nepravaišintojų

1. ta, kuri nepravaišina

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---