neprasivoksimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprasivoksimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprasivoksimas, mot. g. neprasivoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivoksimas	neprasivoksimi	neprasivoksima	neprasivoksimos	neprasivoksima	-
kilm.	neprasivoksimo	neprasivoksimų	neprasivoksimos	neprasivoksimų	-	-
naud.	neprasivoksimam	neprasivoksimiems	neprasivoksimai	neprasivoksimoms	-	-
gal.	neprasivoksimą	neprasivoksimus	neprasivoksimą	neprasivoksimas	-	-
įnag.	neprasivoksimu	neprasivoksimais	neprasivoksima	neprasivoksimomis	-	-
viet.	neprasivoksimame	neprasivoksimuose	neprasivoksimoje	neprasivoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivoksimasis	neprasivoksimieji	neprasivoksimoji	neprasivoksimosios	-	-
kilm.	neprasivoksimojo	neprasivoksimųjų	neprasivoksimosios	neprasivoksimųjų	-	-
naud.	neprasivoksimajam	neprasivoksimiesiems	neprasivoksimajai	neprasivoksimosioms	-	-
gal.	neprasivoksimąjį	neprasivoksimuosius	neprasivoksimąją	neprasivoksimąsias	-	-
įnag.	neprasivoksimuoju	neprasivoksimaisiais	neprasivoksimąja	neprasivoksimosiomis	-	-
viet.	neprasivoksimajame	neprasivoksimuosiuose	neprasivoksimojoje	neprasivoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprasivoksimas, mot. g. neprasivoksima.
• Skiemenys: ne-pra-si-vok-si-mą-ja

neprasivoksimąja

1. ta, kurią neprasivoks

Etimologija

<= neprasivokti, neprasivokia, neprasivokė <= ne- + prasivokti, prasivokia, prasivokė <= pra- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---