neprasivaišintoju

Taip pat žr.: neprasivaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neprasivaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprasivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišintojas	neprasivaišintojai
kilm.	neprasivaišintojo	neprasivaišintojų
naud.	neprasivaišintojui	neprasivaišintojams
gal.	neprasivaišintoją	neprasivaišintojus
įnag.	neprasivaišintoju	neprasivaišintojais
viet.	neprasivaišintojuje	neprasivaišintojuose
šauksm.	neprasivaišintojau	neprasivaišintojai

• Skiemenys: ne-pra-si-vai-šin-to-ju
• žr. pagr. f. neprasivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neprasivaišintoja.

neprasivaišintoju

1. tas, kuris neprasivaišina

Etimologija

<= neprasivaišinti, neprasivaišina, neprasivaišino <= ne- + prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---