neprasivaišintoja

Taip pat žr.: neprasivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neprasivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprasivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišintoja	neprasivaišintojos
kilm.	neprasivaišintojos	neprasivaišintojų
naud.	neprasivaišintojai	neprasivaišintojoms
gal.	neprasivaišintoją	neprasivaišintojas
įnag.	neprasivaišintoja	neprasivaišintojomis
viet.	neprasivaišintojoje	neprasivaišintojose
šauksm.	neprasivaišintoja	neprasivaišintojos

• Skiemenys: ne-pra-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neprasivaišintojas.

neprasivaišintoja

1. ta, kuri neprasivaišina

Etimologija

<= neprasivaišinti, neprasivaišina, neprasivaišino <= ne- + prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---