nepragirdėtai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragirdėtai (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragirdėtas, mot. g. nepragirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdėtas	nepragirdėti	nepragirdėta	nepragirdėtos	nepragirdėta	-
kilm.	nepragirdėto	nepragirdėtų	nepragirdėtos	nepragirdėtų	-	-
naud.	nepragirdėtam	nepragirdėtiems	nepragirdėtai	nepragirdėtoms	-	-
gal.	nepragirdėtą	nepragirdėtus	nepragirdėtą	nepragirdėtas	-	-
įnag.	nepragirdėtu	nepragirdėtais	nepragirdėta	nepragirdėtomis	-	-
viet.	nepragirdėtame	nepragirdėtuose	nepragirdėtoje	nepragirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdėtasis	nepragirdėtieji	nepragirdėtoji	nepragirdėtosios	-	-
kilm.	nepragirdėtojo	nepragirdėtųjų	nepragirdėtosios	nepragirdėtųjų	-	-
naud.	nepragirdėtajam	nepragirdėtiesiems	nepragirdėtajai	nepragirdėtosioms	-	-
gal.	nepragirdėtąjį	nepragirdėtuosius	nepragirdėtąją	nepragirdėtąsias	-	-
įnag.	nepragirdėtuoju	nepragirdėtaisiais	nepragirdėtąja	nepragirdėtosiomis	-	-
viet.	nepragirdėtajame	nepragirdėtuosiuose	nepragirdėtojoje	nepragirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragirdėtas, mot. g. nepragirdėta.
• Skiemenys: ne-pra-gir-dė-tai

nepragirdėtai

1. ta, kurią nepragirdėjo

Etimologija

<= nepragirdėti, nepragirdi, nepragirdėjo <= ne- + pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---