nepragirdėsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragirdėsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragirdėsimas, mot. g. nepragirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdėsimas	nepragirdėsimi	nepragirdėsima	nepragirdėsimos	nepragirdėsima	-
kilm.	nepragirdėsimo	nepragirdėsimų	nepragirdėsimos	nepragirdėsimų	-	-
naud.	nepragirdėsimam	nepragirdėsimiems	nepragirdėsimai	nepragirdėsimoms	-	-
gal.	nepragirdėsimą	nepragirdėsimus	nepragirdėsimą	nepragirdėsimas	-	-
įnag.	nepragirdėsimu	nepragirdėsimais	nepragirdėsima	nepragirdėsimomis	-	-
viet.	nepragirdėsimame	nepragirdėsimuose	nepragirdėsimoje	nepragirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdėsimasis	nepragirdėsimieji	nepragirdėsimoji	nepragirdėsimosios	-	-
kilm.	nepragirdėsimojo	nepragirdėsimųjų	nepragirdėsimosios	nepragirdėsimųjų	-	-
naud.	nepragirdėsimajam	nepragirdėsimiesiems	nepragirdėsimajai	nepragirdėsimosioms	-	-
gal.	nepragirdėsimąjį	nepragirdėsimuosius	nepragirdėsimąją	nepragirdėsimąsias	-	-
įnag.	nepragirdėsimuoju	nepragirdėsimaisiais	nepragirdėsimąja	nepragirdėsimosiomis	-	-
viet.	nepragirdėsimajame	nepragirdėsimuosiuose	nepragirdėsimojoje	nepragirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragirdėsimas, mot. g. nepragirdėsima.
• Skiemenys: ne-pra-gir-dė-si-muo-ju

nepragirdėsimuoju

1. tas, kurį nepragirdės

Etimologija

<= nepragirdėti, nepragirdi, nepragirdėjo <= ne- + pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---