nepragalvotoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragalvotoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragalvotas, mot. g. nepragalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvotas	nepragalvoti	nepragalvota	nepragalvotos	nepragalvota	-
kilm.	nepragalvoto	nepragalvotų	nepragalvotos	nepragalvotų	-	-
naud.	nepragalvotam	nepragalvotiems	nepragalvotai	nepragalvotoms	-	-
gal.	nepragalvotą	nepragalvotus	nepragalvotą	nepragalvotas	-	-
įnag.	nepragalvotu	nepragalvotais	nepragalvota	nepragalvotomis	-	-
viet.	nepragalvotame	nepragalvotuose	nepragalvotoje	nepragalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvotasis	nepragalvotieji	nepragalvotoji	nepragalvotosios	-	-
kilm.	nepragalvotojo	nepragalvotųjų	nepragalvotosios	nepragalvotųjų	-	-
naud.	nepragalvotajam	nepragalvotiesiems	nepragalvotajai	nepragalvotosioms	-	-
gal.	nepragalvotąjį	nepragalvotuosius	nepragalvotąją	nepragalvotąsias	-	-
įnag.	nepragalvotuoju	nepragalvotaisiais	nepragalvotąja	nepragalvotosiomis	-	-
viet.	nepragalvotajame	nepragalvotuosiuose	nepragalvotojoje	nepragalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragalvotas, mot. g. nepragalvota.
• Skiemenys: ne-pra-gal-vo-to-je

nepragalvotoje

1. tas, kurį nepragalvojo

Etimologija

<= nepragalvoti, nepragalvoja, nepragalvojo <= ne- + pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---