nepragalvotinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragalvotinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragalvotinas, mot. g. nepragalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvotinas	nepragalvotini	nepragalvotina	nepragalvotinos	nepragalvotina	-
kilm.	nepragalvotino	nepragalvotinų	nepragalvotinos	nepragalvotinų	-	-
naud.	nepragalvotinam	nepragalvotiniems	nepragalvotinai	nepragalvotinoms	-	-
gal.	nepragalvotiną	nepragalvotinus	nepragalvotiną	nepragalvotinas	-	-
įnag.	nepragalvotinu	nepragalvotinais	nepragalvotina	nepragalvotinomis	-	-
viet.	nepragalvotiname	nepragalvotinuose	nepragalvotinoje	nepragalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvotinasis	nepragalvotinieji	nepragalvotinoji	nepragalvotinosios	-	-
kilm.	nepragalvotinojo	nepragalvotinųjų	nepragalvotinosios	nepragalvotinųjų	-	-
naud.	nepragalvotinajam	nepragalvotiniesiems	nepragalvotinajai	nepragalvotinosioms	-	-
gal.	nepragalvotinąjį	nepragalvotinuosius	nepragalvotinąją	nepragalvotinąsias	-	-
įnag.	nepragalvotinuoju	nepragalvotinaisiais	nepragalvotinąja	nepragalvotinosiomis	-	-
viet.	nepragalvotinajame	nepragalvotinuosiuose	nepragalvotinojoje	nepragalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragalvotinas, mot. g. nepragalvotina.
• Skiemenys: ne-pra-gal-vo-ti-nuo-ju

nepragalvotinuoju

1. tas, dėl kurio reikia nepragalvoti

Etimologija

<= nepragalvoti, nepragalvoja, nepragalvojo <= ne- + pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---