nepragalvojusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragalvojusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragalvojęs, mot. g. nepragalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvojęs	nepragalvoję	nepragalvojusi, nepragalvojus	nepragalvojusios	-	nepragalvoję
kilm.	nepragalvojusio	nepragalvojusių	nepragalvojusios	nepragalvojusių	-	-
naud.	nepragalvojusiam	nepragalvojusiems	nepragalvojusiai	nepragalvojusioms	-	-
gal.	nepragalvojusį	nepragalvojusius	nepragalvojusią	nepragalvojusias	-	-
įnag.	nepragalvojusiu	nepragalvojusiais	nepragalvojusia	nepragalvojusiomis	-	-
viet.	nepragalvojusiame	nepragalvojusiuose	nepragalvojusioje	nepragalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvojusysis	nepragalvojusieji	nepragalvojusioji	nepragalvojusiosios	-	-
kilm.	nepragalvojusiojo	nepragalvojusiųjų	nepragalvojusiosios	nepragalvojusiųjų	-	-
naud.	nepragalvojusiajam	nepragalvojusiesiems	nepragalvojusiajai	nepragalvojusiosioms	-	-
gal.	nepragalvojusįjį	nepragalvojusiuosius	nepragalvojusiąją	nepragalvojusiąsias	-	-
įnag.	nepragalvojusiuoju	nepragalvojusiaisiais	nepragalvojusiąja	nepragalvojusiosiomis	-	-
viet.	nepragalvojusiajame	nepragalvojusiuosiuose	nepragalvojusiojoje	nepragalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragalvojęs, mot. g. nepragalvojusi.
• Skiemenys: ne-pra-gal-vo-ju-siuo-ju

nepragalvojusiuoju

1. tas, kuris nepragalvojo

Etimologija

<= nepragalvoti, nepragalvoja, nepragalvojo <= ne- + pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---