nepragalvojančiosios

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragalvojančiosios (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragalvojantis, mot. g. nepragalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvojąs, nepragalvojantis	nepragalvoją, nepragalvojantys	nepragalvojanti	nepragalvojančios	-	nepragalvoją
kilm.	nepragalvojančio	nepragalvojančių	nepragalvojančios	nepragalvojančių	-	-
naud.	nepragalvojančiam	nepragalvojantiems, nepragalvojantiem	nepragalvojančiai	nepragalvojančioms, nepragalvojančiom	-	-
gal.	nepragalvojantį	nepragalvojančius	nepragalvojančią	nepragalvojančias	-	-
įnag.	nepragalvojančiu	nepragalvojančiais	nepragalvojančia	nepragalvojančiomis	-	-
viet.	nepragalvojančiame, nepragalvojančiam	nepragalvojančiuose, nepragalvojančiuos	nepragalvojančioje, nepragalvojančioj	nepragalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvojantysis	nepragalvojantieji	nepragalvojančioji	nepragalvojančiosios	-	-
kilm.	nepragalvojančiojo	nepragalvojančiųjų	nepragalvojančiosios	nepragalvojančiųjų	-	-
naud.	nepragalvojančiajam	nepragalvojantiesiems	nepragalvojančiajai	nepragalvojančiosioms	-	-
gal.	nepragalvojantįjį	nepragalvojančiuosius	nepragalvojančiąją	nepragalvojančiąsias	-	-
įnag.	nepragalvojančiuoju	nepragalvojančiaisiais	nepragalvojančiąja	nepragalvojančiosiomis	-	-
viet.	nepragalvojančiajame	nepragalvojančiuosiuose	nepragalvojančiojoje	nepragalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragalvojantis, mot. g. nepragalvojanti.
• Skiemenys: ne-pra-gal-vo-jan-čio-sios

nepragalvojančiosios

1. ta, kuri nepragalvoja

Etimologija

<= nepragalvoti, nepragalvoja, nepragalvojo <= ne- + pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---