nepragalvojamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragalvojamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragalvojamas, mot. g. nepragalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvojamas	nepragalvojami	nepragalvojama	nepragalvojamos	nepragalvojama	-
kilm.	nepragalvojamo	nepragalvojamų	nepragalvojamos	nepragalvojamų	-	-
naud.	nepragalvojamam	nepragalvojamiems	nepragalvojamai	nepragalvojamoms	-	-
gal.	nepragalvojamą	nepragalvojamus	nepragalvojamą	nepragalvojamas	-	-
įnag.	nepragalvojamu	nepragalvojamais	nepragalvojama	nepragalvojamomis	-	-
viet.	nepragalvojamame	nepragalvojamuose	nepragalvojamoje	nepragalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvojamasis	nepragalvojamieji	nepragalvojamoji	nepragalvojamosios	-	-
kilm.	nepragalvojamojo	nepragalvojamųjų	nepragalvojamosios	nepragalvojamųjų	-	-
naud.	nepragalvojamajam	nepragalvojamiesiems	nepragalvojamajai	nepragalvojamosioms	-	-
gal.	nepragalvojamąjį	nepragalvojamuosius	nepragalvojamąją	nepragalvojamąsias	-	-
įnag.	nepragalvojamuoju	nepragalvojamaisiais	nepragalvojamąja	nepragalvojamosiomis	-	-
viet.	nepragalvojamajame	nepragalvojamuosiuose	nepragalvojamojoje	nepragalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragalvojamas, mot. g. nepragalvojama.
• Skiemenys: ne-pra-gal-vo-ja-mo-ji

nepragalvojamoji

1. ta, kurią nepragalvoja

Etimologija

<= nepragalvoti, nepragalvoja, nepragalvojo <= ne- + pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---