nepervoktąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervoktąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervoktas, mot. g. nepervokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervoktas	nepervokti	nepervokta	nepervoktos	nepervokta	-
kilm.	nepervokto	nepervoktų	nepervoktos	nepervoktų	-	-
naud.	nepervoktam	nepervoktiems	nepervoktai	nepervoktoms	-	-
gal.	nepervoktą	nepervoktus	nepervoktą	nepervoktas	-	-
įnag.	nepervoktu	nepervoktais	nepervokta	nepervoktomis	-	-
viet.	nepervoktame	nepervoktuose	nepervoktoje	nepervoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervoktasis	nepervoktieji	nepervoktoji	nepervoktosios	-	-
kilm.	nepervoktojo	nepervoktųjų	nepervoktosios	nepervoktųjų	-	-
naud.	nepervoktajam	nepervoktiesiems	nepervoktajai	nepervoktosioms	-	-
gal.	nepervoktąjį	nepervoktuosius	nepervoktąją	nepervoktąsias	-	-
įnag.	nepervoktuoju	nepervoktaisiais	nepervoktąja	nepervoktosiomis	-	-
viet.	nepervoktajame	nepervoktuosiuose	nepervoktojoje	nepervoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervoktas, mot. g. nepervokta.
• Skiemenys: ne-per-vok-tą-ja

nepervoktąja

1. ta, kurią nepervokė

Etimologija

<= nepervokti, nepervokia, nepervokė <= ne- + pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė

---