nepervokiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervokiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervokiantis, mot. g. nepervokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervokiąs, nepervokiantis	nepervokią, nepervokiantys	nepervokianti	nepervokiančios	-	nepervokią
kilm.	nepervokiančio	nepervokiančių	nepervokiančios	nepervokiančių	-	-
naud.	nepervokiančiam	nepervokiantiems, nepervokiantiem	nepervokiančiai	nepervokiančioms, nepervokiančiom	-	-
gal.	nepervokiantį	nepervokiančius	nepervokiančią	nepervokiančias	-	-
įnag.	nepervokiančiu	nepervokiančiais	nepervokiančia	nepervokiančiomis	-	-
viet.	nepervokiančiame, nepervokiančiam	nepervokiančiuose, nepervokiančiuos	nepervokiančioje, nepervokiančioj	nepervokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervokiantysis	nepervokiantieji	nepervokiančioji	nepervokiančiosios	-	-
kilm.	nepervokiančiojo	nepervokiančiųjų	nepervokiančiosios	nepervokiančiųjų	-	-
naud.	nepervokiančiajam	nepervokiantiesiems	nepervokiančiajai	nepervokiančiosioms	-	-
gal.	nepervokiantįjį	nepervokiančiuosius	nepervokiančiąją	nepervokiančiąsias	-	-
įnag.	nepervokiančiuoju	nepervokiančiaisiais	nepervokiančiąja	nepervokiančiosiomis	-	-
viet.	nepervokiančiajame	nepervokiančiuosiuose	nepervokiančiojoje	nepervokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervokiantis, mot. g. nepervokianti.
• Skiemenys: ne-per-vo-kian-čiu

nepervokiančiu

1. tas, kuris nepervokia

Etimologija

<= nepervokti, nepervokia, nepervokė <= ne- + pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė

---