nepersivokusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersivokusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersivokęs, mot. g. nepersivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivokęs	nepersivokę	nepersivokusi, nepersivokus	nepersivokusios	-	nepersivokę
kilm.	nepersivokusio	nepersivokusių	nepersivokusios	nepersivokusių	-	-
naud.	nepersivokusiam	nepersivokusiems	nepersivokusiai	nepersivokusioms	-	-
gal.	nepersivokusį	nepersivokusius	nepersivokusią	nepersivokusias	-	-
įnag.	nepersivokusiu	nepersivokusiais	nepersivokusia	nepersivokusiomis	-	-
viet.	nepersivokusiame	nepersivokusiuose	nepersivokusioje	nepersivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivokusysis	nepersivokusieji	nepersivokusioji	nepersivokusiosios	-	-
kilm.	nepersivokusiojo	nepersivokusiųjų	nepersivokusiosios	nepersivokusiųjų	-	-
naud.	nepersivokusiajam	nepersivokusiesiems	nepersivokusiajai	nepersivokusiosioms	-	-
gal.	nepersivokusįjį	nepersivokusiuosius	nepersivokusiąją	nepersivokusiąsias	-	-
įnag.	nepersivokusiuoju	nepersivokusiaisiais	nepersivokusiąja	nepersivokusiosiomis	-	-
viet.	nepersivokusiajame	nepersivokusiuosiuose	nepersivokusiojoje	nepersivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersivokęs, mot. g. nepersivokusi.
• Skiemenys: ne-per-si-vo-ku-sį-jį

nepersivokusįjį

1. tas, kuris nepersivokė

Etimologija

<= nepersivokti, nepersivokia, nepersivokė <= ne- + persivokti, persivokia, persivokė <= per- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---