neperrašomųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neperrašomųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neperrašomas, mot. g. neperrašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperrašomas	neperrašomi	neperrašoma	neperrašomos	neperrašoma	-
kilm.	neperrašomo	neperrašomų	neperrašomos	neperrašomų	-	-
naud.	neperrašomam	neperrašomiems	neperrašomai	neperrašomoms	-	-
gal.	neperrašomą	neperrašomus	neperrašomą	neperrašomas	-	-
įnag.	neperrašomu	neperrašomais	neperrašoma	neperrašomomis	-	-
viet.	neperrašomame	neperrašomuose	neperrašomoje	neperrašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperrašomasis	neperrašomieji	neperrašomoji	neperrašomosios	-	-
kilm.	neperrašomojo	neperrašomųjų	neperrašomosios	neperrašomųjų	-	-
naud.	neperrašomajam	neperrašomiesiems	neperrašomajai	neperrašomosioms	-	-
gal.	neperrašomąjį	neperrašomuosius	neperrašomąją	neperrašomąsias	-	-
įnag.	neperrašomuoju	neperrašomaisiais	neperrašomąja	neperrašomosiomis	-	-
viet.	neperrašomajame	neperrašomuosiuose	neperrašomojoje	neperrašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neperrašomas, mot. g. neperrašoma.
• Skiemenys: ne-per-ra-šo-mų-jų

neperrašomųjų

1. tas, kurį neperrašo

Etimologija

<= neperrašyti, neperrašo, neperrašė <= ne- + perrašyti, perrašo, perrašė <= per- + rašyti, rašo, rašė

---