nepernakvojusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepernakvojusiojo (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepernakvojęs, mot. g. nepernakvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepernakvojęs	nepernakvoję	nepernakvojusi, nepernakvojus	nepernakvojusios	-	nepernakvoję
kilm.	nepernakvojusio	nepernakvojusių	nepernakvojusios	nepernakvojusių	-	-
naud.	nepernakvojusiam	nepernakvojusiems	nepernakvojusiai	nepernakvojusioms	-	-
gal.	nepernakvojusį	nepernakvojusius	nepernakvojusią	nepernakvojusias	-	-
įnag.	nepernakvojusiu	nepernakvojusiais	nepernakvojusia	nepernakvojusiomis	-	-
viet.	nepernakvojusiame	nepernakvojusiuose	nepernakvojusioje	nepernakvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepernakvojusysis	nepernakvojusieji	nepernakvojusioji	nepernakvojusiosios	-	-
kilm.	nepernakvojusiojo	nepernakvojusiųjų	nepernakvojusiosios	nepernakvojusiųjų	-	-
naud.	nepernakvojusiajam	nepernakvojusiesiems	nepernakvojusiajai	nepernakvojusiosioms	-	-
gal.	nepernakvojusįjį	nepernakvojusiuosius	nepernakvojusiąją	nepernakvojusiąsias	-	-
įnag.	nepernakvojusiuoju	nepernakvojusiaisiais	nepernakvojusiąja	nepernakvojusiosiomis	-	-
viet.	nepernakvojusiajame	nepernakvojusiuosiuose	nepernakvojusiojoje	nepernakvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepernakvojęs, mot. g. nepernakvojusi.
• Skiemenys: ne-per-nak-vo-ju-sio-jo

nepernakvojusiojo

1. tas, kuris nepernakvojo

Etimologija

<= nepernakvoti, nepernakvoja, nepernakvojo <= ne- + pernakvoti, pernakvoja, pernakvojo <= per- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---