nepergirdinčiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepergirdinčiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepergirdintis, mot. g. nepergirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdintis, nepergirdįs	nepergirdintys, nepergirdį	nepergirdinti	nepergirdinčios	-	nepergirdį
kilm.	nepergirdinčio	nepergirdinčių	nepergirdinčios	nepergirdinčių	-	-
naud.	nepergirdinčiam	nepergirdintiems, nepergirdintiem	nepergirdinčiai	nepergirdinčioms	-	-
gal.	nepergirdintį	nepergirdinčius	nepergirdinčią	nepergirdinčias	-	-
įnag.	nepergirdinčiu	nepergirdinčiais	nepergirdinčia	nepergirdinčiomis	-	-
viet.	nepergirdinčiame, nepergirdinčiam	nepergirdinčiuose, nepergirdinčiuos	nepergirdinčioje, nepergirdinčioj	nepergirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdintysis	nepergirdintieji	nepergirdinčioji	nepergirdinčiosios	-	-
kilm.	nepergirdinčiojo	nepergirdinčiųjų	nepergirdinčiosios	nepergirdinčiųjų	-	-
naud.	nepergirdinčiajam	nepergirdintiesiems	nepergirdinčiajai	nepergirdinčiosioms	-	-
gal.	nepergirdintįjį	nepergirdinčiuosius	nepergirdinčiąją	nepergirdinčiąsias	-	-
įnag.	nepergirdinčiuoju	nepergirdinčiaisiais	nepergirdinčiąja	nepergirdinčiosiomis	-	-
viet.	nepergirdinčajame	nepergirdinčiuosiuose	nepergirdinčiojoje	nepergirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepergirdintis, mot. g. nepergirdinti.
• Skiemenys: ne-per-gir-din-čiu

nepergirdinčiu

1. tas, kuris nepergirdi

Etimologija

<= nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo <= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---