nepergirdimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepergirdimųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepergirdimas, mot. g. nepergirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdimas	nepergirdimi	nepergirdima	nepergirdimos	nepergirdima	-
kilm.	nepergirdimo	nepergirdimų	nepergirdimos	nepergirdimų	-	-
naud.	nepergirdimam	nepergirdimiems	nepergirdimai	nepergirdimoms	-	-
gal.	nepergirdimą	nepergirdimus	nepergirdimą	nepergirdimas	-	-
įnag.	nepergirdimu	nepergirdimais	nepergirdima	nepergirdimomis	-	-
viet.	nepergirdimame	nepergirdimuose	nepergirdimoje	nepergirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdimasis	nepergirdimieji	nepergirdimoji	nepergirdimosios	-	-
kilm.	nepergirdimojo	nepergirdimųjų	nepergirdimosios	nepergirdimųjų	-	-
naud.	nepergirdimajam	nepergirdimiesiems	nepergirdimajai	nepergirdimosioms	-	-
gal.	nepergirdimąjį	nepergirdimuosius	nepergirdimąją	nepergirdimąsias	-	-
įnag.	nepergirdimuoju	nepergirdimaisiais	nepergirdimąja	nepergirdimosiomis	-	-
viet.	nepergirdimajame	nepergirdimuosiuose	nepergirdimojoje	nepergirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepergirdimas, mot. g. nepergirdima.
• Skiemenys: ne-per-gir-di-mų-jų

nepergirdimųjų

1. tas, kurį nepergirdi

Etimologija

<= nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo <= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---