nepergirdėsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepergirdėsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepergirdėsimas, mot. g. nepergirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėsimas	nepergirdėsimi	nepergirdėsima	nepergirdėsimos	nepergirdėsima	-
kilm.	nepergirdėsimo	nepergirdėsimų	nepergirdėsimos	nepergirdėsimų	-	-
naud.	nepergirdėsimam	nepergirdėsimiems	nepergirdėsimai	nepergirdėsimoms	-	-
gal.	nepergirdėsimą	nepergirdėsimus	nepergirdėsimą	nepergirdėsimas	-	-
įnag.	nepergirdėsimu	nepergirdėsimais	nepergirdėsima	nepergirdėsimomis	-	-
viet.	nepergirdėsimame	nepergirdėsimuose	nepergirdėsimoje	nepergirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėsimasis	nepergirdėsimieji	nepergirdėsimoji	nepergirdėsimosios	-	-
kilm.	nepergirdėsimojo	nepergirdėsimųjų	nepergirdėsimosios	nepergirdėsimųjų	-	-
naud.	nepergirdėsimajam	nepergirdėsimiesiems	nepergirdėsimajai	nepergirdėsimosioms	-	-
gal.	nepergirdėsimąjį	nepergirdėsimuosius	nepergirdėsimąją	nepergirdėsimąsias	-	-
įnag.	nepergirdėsimuoju	nepergirdėsimaisiais	nepergirdėsimąja	nepergirdėsimosiomis	-	-
viet.	nepergirdėsimajame	nepergirdėsimuosiuose	nepergirdėsimojoje	nepergirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepergirdėsimas, mot. g. nepergirdėsima.
• Skiemenys: ne-per-gir-dė-si-mą-ja

nepergirdėsimąja

1. ta, kurią nepergirdės

Etimologija

<= nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo <= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---