nepergirdėjusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepergirdėjusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepergirdėjęs, mot. g. nepergirdėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėjęs	nepergirdėję	nepergirdėjusi, nepergirdėjus	nepergirdėjusios	-	nepergirdėję
kilm.	nepergirdėjusio	nepergirdėjusių	nepergirdėjusios	nepergirdėjusių	-	-
naud.	nepergirdėjusiam	nepergirdėjusiems	nepergirdėjusiai	nepergirdėjusioms	-	-
gal.	nepergirdėjusį	nepergirdėjusius	nepergirdėjusią	nepergirdėjusias	-	-
įnag.	nepergirdėjusiu	nepergirdėjusiais	nepergirdėjusia	nepergirdėjusiomis	-	-
viet.	nepergirdėjusiame	nepergirdėjusiuose	nepergirdėjusioje	nepergirdėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėjusysis	nepergirdėjusieji	nepergirdėjusioji	nepergirdėjusiosios	-	-
kilm.	nepergirdėjusiojo	nepergirdėjusiųjų	nepergirdėjusiosios	nepergirdėjusiųjų	-	-
naud.	nepergirdėjusiajam	nepergirdėjusiesiems	nepergirdėjusiajai	nepergirdėjusiosioms	-	-
gal.	nepergirdėjusįjį	nepergirdėjusiuosius	nepergirdėjusiąją	nepergirdėjusiąsias	-	-
įnag.	nepergirdėjusiuoju	nepergirdėjusiaisiais	nepergirdėjusiąja	nepergirdėjusiosiomis	-	-
viet.	nepergirdėjusiajame	nepergirdėjusiuosiuose	nepergirdėjusiojoje	nepergirdėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepergirdėjęs, mot. g. nepergirdėjusi.
• Skiemenys: ne-per-gir-dė-ju-sių-jų

nepergirdėjusiųjų

1. tas, kuris nepergirdėjo

Etimologija

<= nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo <= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---