Pereiti prie turinio

neperginčytinus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neperginčytinus

  1. tas, dėl kurio reikia neperginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= neperginčyti, neperginčija, neperginčijo <= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo