neperginčytinojo

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Dalyvis[taisyti]

neperginčytinojo

  1. tas, dėl kurio reikia neperginčyti

Etimologija[taisyti]

<= neperginčyti, neperginčija, neperginčijo <= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo