neperginčijusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neperginčijusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neperginčijęs, mot. g. neperginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperginčijęs	neperginčiję	neperginčijusi, neperginčijus	neperginčijusios	-	neperginčiję
kilm.	neperginčijusio	neperginčijusių	neperginčijusios	neperginčijusių	-	-
naud.	neperginčijusiam	neperginčijusiems	neperginčijusiai	neperginčijusioms	-	-
gal.	neperginčijusį	neperginčijusius	neperginčijusią	neperginčijusias	-	-
įnag.	neperginčijusiu	neperginčijusiais	neperginčijusia	neperginčijusiomis	-	-
viet.	neperginčijusiame	neperginčijusiuose	neperginčijusioje	neperginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperginčijusysis	neperginčijusieji	neperginčijusioji	neperginčijusiosios	-	-
kilm.	neperginčijusiojo	neperginčijusiųjų	neperginčijusiosios	neperginčijusiųjų	-	-
naud.	neperginčijusiajam	neperginčijusiesiems	neperginčijusiajai	neperginčijusiosioms	-	-
gal.	neperginčijusįjį	neperginčijusiuosius	neperginčijusiąją	neperginčijusiąsias	-	-
įnag.	neperginčijusiuoju	neperginčijusiaisiais	neperginčijusiąja	neperginčijusiosiomis	-	-
viet.	neperginčijusiajame	neperginčijusiuosiuose	neperginčijusiojoje	neperginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neperginčijęs, mot. g. neperginčijusi.
• Skiemenys: ne-per-gin-či-ju-siu

neperginčijusiu

1. tas, kuris neperginčijo

Etimologija

<= neperginčyti, neperginčija, neperginčijo <= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---